Pigios malkos ar brangios dujos

Pigios malkos keičia brangias dujas

Modernus ir šiltas būstas lietuviams tampa prabanga. Nuolat kylančių dujų, elektros, centrinio šildymo kainų įbauginti tautiečiai masiškai perka bilietus kelionei laiku į praeitį ir šildo būstus malkomis. Tokia šiluma pigesnė, tačiau namų šeimininkams tenka susitaikyti su nuolatiniu kuro ruošimu, nešvara, pelenų tvarkymu bei gaisro pavojumi.

Malkos krosnele ItayaKauno Kaniūkų mikrorajone gyvenantis Mindaugas Vizbara ilgus metus šildėsi dujomis, bet jų atsisakė šiemet, kai suprato: sąskaita už namo ir vandens šildymą jau šį sezoną perkops 1000 litų mėnesiui. Vyras įsigijo kietu kuru kūrenamą katilą, kuriame gali deginti anglį, malkas, briketus.

„Taip tęstis nebegali“

„Anksčiau kainą dar pakenčiau, nes šildytis dujomis kur kas patogiau, nei kietuoju kuru. Paspaudei mygtuką, užprogramavai norimą temperatūrą, ir pamiršai. Aną šildymo sezoną per mėnesį už dujas sumokėdavau apie 800 litų. Tokią sumą mokėjau suprasdamas, kad moku už patogumą. Tačiau įvertinęs dabartines kuro kainas supratau, kad taip tęstis nebegali“, – pasakojo kaunietis.

Vyras kietojo kuro ir dujų katilus sujungė į vieną sistemą. Tokią galimybę M. Vizbara buvo numatęs dar įruošdamas nupirktą būstą. Šildymą dujomis kaunietis laiko atsargai, jei kas nors nutiktų kietojo kuro katilui, ar staiga reiktų šildyti vandenį.

Jau trečią mėnesį kietojo kuro katilą naudojantis M. Vizbara kol kas degina nuo statybų likusią medieną ir tai, ką pavyksta gauti, dažniausiai įvairias medienos atliekas. Naujausias atradimas – atraižos iš vienos stambios baldų gamybos įmonės. Atliekas kauniečiui įmonė atiduoda nemokamai. Nors atraižos dega ne itin gerai, M. Vizbara jas maišo su nuo statybų likusia mediena ir rezultatu yra patenkintas.

„Skaičiavau – jei malkas pirksiu, tai katilo įrengimas man atsipirks per porą šildymo sezonų. Jei pavyks medienos ar kito kuro gauti nemokamai, pinigai sugrįš perpus greičiau“, – neslėpė kaunietis.

Kietojo kuro katilas M. Vizbarą privertė domėtis dalykais, kurie anksčiau jam visai nerūpėjo. Kaunietis neslepia laukiantis žinių apie vėtras, kurioms išvarčius medžius miškuose mediena šiek tiek atpinga.

Namuose – 21 laipsnis šilumos

Visiškai anglių prikrautas katilas vyro namus šildo keturias ar net penkias paras. Malkos šilumos teikia porai parų. Tuo tarpu įvairiomis atliekomis kūrenamą katilą prižiūrėti reikia kur kas dažniau. Tačiau katilų su sistemomis, kurios pačios tiekia kurą M. Vizbara nesirinko sąmoningai.

„Suprantu, kad būtų patogiau, tačiau visą sistemą valdo gan sudėtinga elektronika. Sugedus bent vienam komponentui iškart reiktų remontuoti. Tuo tarpu mano katilas sugesti galimybių beveik neturi. Žinoma, už tai moku pats į jį kraudamas kurą, valydamas pelenus“, – juokėsi pašnekovas.

Pradėjęs namus šildyti kietu kuru M. Vizbara be mažesnės kainos atrado dar vieną itin malonų netikėtumą. Dujomis šildydamas namus jis nuolat palaikydavo maždaug 18 laipsnių temperatūrą. Nuo noro kilstelėti temperatūrą sulaikydavo žinojimas, kad kiekvienas laipsnis pridės nemažą sumą prie sąskaitos. Degindamas malkas vyras nebeskaičiuoja, nes skirtumo nejaučia. Namuose nuolat palaikoma maždaug 21 laipsnio temperatūra.

„Pradėjęs domėtis kietojo kuro katilais nustebau, kiek daug žmonių juos naudoja ir yra atsisakę dujinio ar centrinio šildymo. Keletas pažįstamų šiuo metu statosi namus ir įrenginėja tik kietojo kuro katilus, nes kitoks šildymas paprasčiausiai per brangus“, – sakė M. Vizbara.

Mėgaujasi jaukia ugnimi

Kaunietis Gediminas Stanišauskas 120 kvadratinių metrų namą taip pat šildo malkomis. Žinoma, vyras, kaip ir M. Vizbara, nenumatytiems atvejams ar itin šaltoms žiemos dienoms turi ir dujinį katilą, tačiau jį taip pat naudoja minimaliai.

„Kūrenau dujomis, bet nusipirkau krosnelę, tai dabar deginu malkas ir vargo nematau. Būsto šildymas šalčiausią mėnesį kainavo apie 150 litų Čia įskaičiavus ir karšto vandens pašildymą. Pagrindinę šilumą tiekia malkomis kūrenama krosnelė. Visam šildymo sezonui malkoms išleidau apie 800 litų. Turint galvoje, kad šildausi apie septynis mėnesius, tai bendrai mėnesio šilumos kaina yra apie 217 litų, čia įskaičiavus ir išlaidas dujoms, kurių šiek tiek sunaudojam“, – negalėjo atsidžiaugti pašnekovas.

G. Stanišausko namuose šiluma nuo pirmame aukšte esančios krosnelės kildama pasiekia laiptinę ir patenka į antrą aukštą, kuriam šilumos irgi pakanka. Anksčiau vyras galvojo statyti židinį su įvairiomis papildomomis funkcijomis, tačiau jo netenkino apie 14 tūkst. litų siekianti kaina. Todėl buvo apsispręsta įsigyti paprastą krosnelę už tris kartus mažesnę sumą.

„Manęs visiškai neerzina kūrenimas. Procesas tiki džiugina. Grįžti pavargęs po darbo, pasiskaldai keletą malkų, įkuri, atsisėdi fotelyje prieš liepsną su stiklu viskio ir medituoji. Nuostabus jausmas“, – tikino namus beržinėmis ir alksninėmis malkomis šildantis kaunietis.

Krosnies nutarė atsisakyti

Tuo tarpu kaunietis verslininkas Jonas Gutauskas tikina atsikandęs šildymo malkomis. Kūrenti krosnį, kuri 220 kvadratinių metrų namą nuolat šildytų tik nakvoti grįžtančiam vyrui tapo pernelyg sudėtinga.

„Deginau malkas, tačiau spjoviau ir namie įrenginėsiu geoterminį šildymą. Namą nuomoju ir dar ilgai nuomosiu, tačiau jis kiauras ir reikia milžiniškų kiekių malkų. Esu dirbantis žmogus, todėl neturiu noro daugybę laiko praleisti ruošdamas kažkokius pagalius deginimui. Juolab, kad jų reikia tikrai daug“, – pasakojo

Nuosavas 360 kvadratinių metrų automobilių remonto dirbtuves turintis verslininkas patalpas tik dalinai šildo kietuoju kuru. Didžiąją šilumos dalį tiekia šilumos siurbliai.

„Net jei ir abu pastatai būtų apšiltinti, tikrai nesirinkčiau šildymo kietu kuru. Išeinu į darbą šiek tiek po septynių rytų, grįžtu namo vakare apie aštuntą, neturiu net menkiausios galimybės ir noro užsiimti kūrenimu“, – kategoriškai nukirto pašnekovas.

Romantikos – nedaug

Susidurti su šildymu malkoms teko ir šio straipsnio autoriui. Nuomojamame bute be dujinio šildymo buvo ir stačiamalkiu vadinamas pečius. Tokias milžiniškas, kokliais aplipintas krosnis dažnai galima sutikti kaimuose ar senos statybos namuose. Nors įrenginys ir senas, vilčių smarkiai atpiginti šildymą suteikė.

Tačiau romantiškos kūrenamos ugnies sukeltos emocijos išgaravo gan greitai – mažiau nei per mėnesį. Priežastis paprasta, nors namo langai plastikiniai, kitose vietose jis kiauras, kaip rėtis. Iš nešildomos laiptinės ir kitų patalpų pro sukrypusias medines duris į butą traukia šaltį. Ypač tada, kai šylantis ir per kaminą dūmus leidžiantis pečius sukuria trauką.

O kur dar nešiltintos sienos… Rezultatas – beveik iki raudonumo įkaitintas pečius nakčiai sudegina pusantro maišo malkų, o virtuvėje ir kambaryje temperatūra vis vien verčia vaikščioti su storu megztiniu.

Maža to, maišais deginamos malkos palieka krūvas pelenų, skiedrų ir kitokių šiukšlių. Net ir kasdien plaunant virtuvę, kurioje kūrenamas pečius, nešvaros išvengti beveik neįmanoma. Jau nekalbant apie begalę laiko, kurio reikia bandymams viską sutvarkyti.

Nešvara persimeta ir į automobilį, kuriuo kiekvieną savaitgalį reikia atsigabenti keletą maišų malkų. Toks procesas neišvengiamas, nes sandėliuoti didesnį kiekį medienos nuomojamame bute nėra jokių galimybių.

Į ugnį – aulinius

Masiškai kietuoju kuru būstus pradedantys šildyti lietuviai galvos skausmą kelia ugniagesiams. Maža to, kad žmonės dažnai pamiršta ar taupo nevalydami kaminų, krosnyse ir katiluose pleška viskas, kas papuola po ranka – pradedant malkomis, baigiant plastiku ir batais. Nuo tokio kuro kamine itin greitai kaupiasi dervos, kurios anksčiau ar vėliau užsidega ir sukelia gaisrą.

„Žmonės degina viską, kas dega. Pastaruoju metu pastebiu, kad itin pamėgo įkurti ugnį senais batais. Pasirodo avalynė itin gerai dega, o jei malkos drėgnos, tai tampa puikia priemone įkurti ugnį“, – pasakojo Kauno VPGT Gaisrų tyrimų poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas.

Bėdų kyla ne tik senų ir netvarkingų krosnių šeimininkams. Naujų namų šeimininkai dažnai padaro klaidą katilo patalpoje laikydami žoliapjoves, trašas ir kitus su buitimi susijusius daiktus. Sausoje patalpoje lengvai įsiplieskia gaisras, kuris persimeta į visą namą.

„Žmonės įprato krosnyse malkas užkurti degiu skysčiu. Pliūptelėjus liepsnai apdega patys. Labai daug žmonių atsisako centrinio šildymo, tačiau su ugnimi elgtis neišmoksta, todėl nelaimių daugėja ir daugės“, – sakė specialistas.

Šaltinis: Lietuvos Rytas Plačiau