Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.
Per inspektorių reidą – baudos ir įspėjimai
Iki malkų ruošimo sezono pabaigos liko maždaug mėnuo. Artėjant jo pabaigai verslininkai teigia, kad jau po kelių mėnesių malkos pabrangs 5–10 proc., nes šis kuras, vis labiau kylant dujų kainai, tampa tikru išsigelbėjimu gyventojams.
Malkų paklausa šį šildymo sezoną kaip niekada buvo didelė. Miško ruošos darbuose Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai užfiksavo nemažai pažeidimų. Vien per vasario 6–29 d. surengtą reidą VDI inspektoriai patikrino per 140 kirtaviečių ir per 70 iš jų užfiksavo darbuotojų saugos bei sveikatos pažeidimų. Darbo inspektoriai pažeidėjams surašė 12 protokolų, reikalaudami pašalinti trūkumus. „Dviejų įmonių vadovams skirta per 3 500 Lt baudų“, – pabrėžė VDI vadovas Vilius Mačiulaitis. Inspektoriai kirtavietėse aptiko net 14 nelegaliai dirbusių asmenų. „Kontrolės akcija buvo veiksminga. Kirtavietės – vienos pavojingiausių darbo vietų. Jose sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (skaičiuojant 100 tūkstančių darbuotojų) skaičius 9 kartus viršija šalies vidurkį“, – pasakojo V.Mačiulaitis. Dažniausiai darbuotojai dirbo neinstruktuoti, darbams vadovavo nepaskirti ir neapmokyti pavojingų darbų vadovai. Taip pat nebuvo aiškiai pažymėtos kertamos biržės ribos, kurias turi žinoti ten dirbantys žmonės. Nemažai medkirčių pavojingai pakrypusių medžių paunksnėje dirbo be šalmų, pirštinių, specialios avalynės. Vien dėl panašių dalykų 2011 m. kirtavietėse įvyko 18 nelaimingų atsitikimų, 7 iš jų pripažinti sunkiais.
Grobia ir iš valstybinių miškų
Kaip miško savininkai laikosi aplinkosaugos reikalavimų, nuo šių metų pradžios kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba, perėmusi šias funkcijas iš regionų aplinkos apsaugos departamentų. Būtent jų, taip pat miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir rezervatų pareigūnai per 2011 m. nustatė net 527 neteisėtus miško kirtimo atvejus. Tuomet netesėtai buvo iškirsta beveik 8,5 tūkst. kubinių metrų medienos. Tiesa, tai – 14 proc. mažiau nei 2010 m., informuoja Valstybinė miškų tarnyba. Maždaug trečdalis neteisėtų kirtimų įvykdyta valstybiniuose miškuose, iš jų pagrobta beveik 700 kub. metrų medienos.
Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus inspektoriai nubaudė 1 500 asmenų (iš jų privačiuose miškuose – 1 125). Jiems paskirta baudų už 387 tūkst. Lt, o išieškota – už 375 tūkst. Lt. „Pabrėžtina, kad retas miško savininkas pats vykdo kirtimus savo miško valdoje, dažniausiai biržių atrėžimo, kirtimų dokumentacijos parengimo, miško kirtimo darbams samdomi asmenys ar įmonės“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir taisyklėmis, mišką kirsti malkoms leidžiama ištisus metus, bet tik iki 3 kubinių metrų iš hektaro ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos valdos. Aplinkos ministerija patikslina, kad kitokie kirtimai ribojami ar net draudžiami, todėl prieš pradedant darbus tikslinga pasitarti su girininkijos darbuotoju.
Pasiekta žemiausia riba
Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius Saulius Tirevičius „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad ne miško savininkai kalti dėl nelegalaus darbo ir dėl neteisėtų kirtimų. „99 proc. visų kirtimų atlieka miško ruošos ir tvarkymo įmonės, o ne miško savininkai. Tie laikai, kai patys savininkai tampydavo rąstus iš miškų, seniai praėjo“, – tikino jis. Jo teigimu, savininkams pernelyg brangiai kainuotų nusipirkti ir išlaikyti miško tvarkymo techniką. „Miško savininkai nebent ruošia malkas sau, bet kad jas ruoštų masiškai, to tikrai nepasakyčiau“, – sakė S.Tirevičius. Kalbėdamas apie paskutines rinkos tedencijas, kooperatyvo vadovas neabejojo, kad artimiausiais mėnesiais malkos turėtų brangti.
„Grigiškių popieriaus fabrikas medieną perka po 87 Lt už kubinį metrą, tai kaip malkos nebrangs, jei jau dabar nebeapsimoka jų pardavinėti? Mes net planuojame apskritai stabdyti malkų gamybą“, – sakė S.Tirevičius. Kirtimo ir traukimo iš miško kaina – apie 45 Lt už kubinį metrą. Medienos transportavimas – 20–25 Lt. Todėl, S.Tirevičiaus žodžiais, „uždirbti nori ir tie, kas viską organizuoja, pasilikdami sau apie 15 Lt nuo kubinio metro“. „Malkos dabar kainuoja nebrangiai, todėl neabejoju, kad artimiausiu metu jos brangs“, – įsitikinęs jis.
Skirtingi tiekėjų požiūriai
UAB „Vizon“ – viena iš įmonių, ruošiančių miškuose malkas ir turinčių savo miško kirtėjų brigadas. „Bent jau mes dirbame legaliai, todėl jokių problemų su darbo inspektoriais neturėjome“, – teigė UAB „Vizon“ direktorius Gediminas Sakalauskas. Jis taip pat patvirtino, kad malkų kaina ateityje tik kils. „Viską diktuoja rinka ir jei gyventojai atsisakys dujinio šildymo, suprantama, kad malkų paklausa išaugs. Be to, kyla degalų kainos, maistas irgi brangsta, todėl nežinau, kodėl neturėtų brangti malkos?“ – retoriškai klausė G.Sakalauskas.
Paklaustas, kada maždaug prasidės malkų brangymetis, pašnekovas teigė, kad tai greičiausiai įvyks kitais metais. „Šiemet malkos gal ir nebrangs, bet kitais metais jų kaina šiek tiek tikrai padidės“, – teigė UAB „Vizon“ vadovas G. Sakalauskas. Klaipėdos rajono UAB „Malkos kurui“ vadovas Dalius Zambrinas mano, kad malkos brangs ne todėl, kad kyla degalų kainos. „Malkos brangs dėl kitų priežasčių. Šildymo sezonas baigiasi, todėl maždaug po mėnesio baigsis sutarčių su pirkėjais terminas ir bus pasirašomos naujos sutartys naujam sezonui. Būtent todėl kils kainos“, – sakė D.Zambrinas. Jis taip pat pabrėžė, kad su legaliai veikiančiomis malkų tiekimo įmonėmis konkuruoja nelegalūs miško kirtėjai. „Pastarieji ne tik numuša kainą (maždaug 10–15 Lt už kubinį metrą), bet ir kerta tokį mišką, kokio pagal visus reikalavimus negalima kirsti“, – tikino UAB „Malkos kurui“ direktorius D.Zambrinas.
Baudė ir už pažeidimus valstybiniuose miškuose
Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos teigimu, valstybės kontroliuojamų miško urėdijų valdose Valstybinės darbo inspekcijos ir aplinkosaugos pareigūnai jokių pažeidimų nerado. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovė R.Karnackaitė minėjo, kad už miško naudojimo ir kitus pažeidimus miškų urėdijose inspektoriai net 181 asmeniui skyrė baudų už 27,7 tūkst. Lt. „Už neteisėtus kirtimus valstybiniuose miškuose administracine tvarka nubausta 200 asmenų (71,3 tūkst. Lt), o administracinių įspėjimų valstybiniuose miškuose skirta 15 asmenų“, – patikslino ji.
Vis dėlto akivaizdu, kad didžiausios problemos – ne valstybiniuose, o privačiuose miškuose.
„Per pirmuosius du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, net 10 kartų išaugo nustatytų nelegalių darbuotojų miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse skaičius, – teigė VDI atstovė Gabrielė Banaitytė. – Net 18 ūkio subjektų aptiktas 41 nelegalus darbuotojas.“
Privatūs miškai sudaro apie 800 tūkst. hektarų, arba 40 proc. visų Lietuvos miškų.
Miškininkystės įmonėse dirba apie 7 700 darbuotojų.
Be kita ko, valstybė yra užsibrėžusi biokuro gamybą Lietuvoje padidinti 6 kartus, todėl tikėtina, kad įvairių pažeidimų miškotvarkos darbuose tik daugės, o augant malkų paklausai, jos iš tiesų gali brangti.
Ekonomika.lt Plačiau