Malkas Reikia ruošti pavasarį:
Visi žino, kad geriausios yra džiovintos malkos, tačiau Lietuvos klimato sąlygomis tai sunku pasiekti. Todėl svarbu laiku pasirūpinti malkomis ir jų sandėliavimo patalpomis, iš anksto numatyti vietą sandėliuke ar garaže. Jei tokių sąlygų nėra, patariame sukrauti apvalų malkų kūgį tiesiog lauke, jo viršų apdengti nesudėtingu hidroizoliaciniu stogeliu. Taip sukrautos malkos gerai vedinamos todėl puikiai džiūva.
Džiovintų malkų drėgnumo koeficientas neturėtų viršyti 20%, o tai atitinka maždaug 18-24 mėnesius džiovintos malkos, apsaugotos nuo lietaus ir ventiliuojamose patalpose. Tokios malkos gerai dega, todėl pasiekiamas puikus šiluminis efektas. Kurenant sausomis malkomis neišsiskiria smala ir vandens garai, neužteršiamos degimo kameros ir dūmtraukiai.
Malkų kaitrumas, kaloringumas, svoris.
Daugelis žmonių įsirengusių savo namuose kieto kuro katilus, krosneles ar židinius pritars minčiai, kad svarbu teisingai pasirinkti kurą. Dažniausiai namo šildymui naudojamos malkos, todėl naudinga žinoti kai kurias svarbesnes šio kuro savybes. Pirmas patarimas- naudokite tik kokybiškas su nedideliu dervos kiekiu malkas tai – ąžuolo, beržo, uosio, skroblo, klevo, taip pat vaismedžių mediena: obels, kriaušės. Toks kuras tolygiai dega jo anglys gerai rusena. Norint pasiekti maksimalų šildymo efektą kūrenant malkas labai svarbu jas tinkamai paruošti ir išdžiovinti.
Maksimalią šiluminę vertę turi sausos, dideliu tankiu pasižyminčios malkos, tokios kaip: ąžuolo, beržo, uosio, buko. Didelio tankumo mediena išskiria gerokai didesnį šilumos kiekį ir jos panaudojimas kurui yra tinkamesnis, negu dažniausiai siūlomos pigios, bet menkavertės medienos malkos.
Reikėtų atkreipi dėmesį, kad įvairios medienos tankis skirtingai veikia kuro šiluminę vertę. Palyginimui keletas tankio charakteristikų: lapuočių mediena (400-500 kg/m3), tuo tarpu spygliuočių mediena (250-320 kg/m3).
Atrodytų bene svarbiausia iš malkų savybių yra kaitrumas. Taip daugelis iš mūsų vadiname malkų kaloringumą. Tai fizikinis dydis, nurodantis kokį energijos (šilumos) kiekį išskirs tam tikras sudegintų malkų kiekis. Bet, pasirausius įvairiuose žynynuose nesunkiai rasime, kad visų sausų malkų kaloringumas yra beveik vienodas – 4510 kcal/kg . Tačiau nevienodas malkų lyginamasis svoris, todėl daugiau informacijos gausim, jei suskaičiuosim kiek išsiskiria šilumos sudeginus ne kilogramą,o 1 kubinį metrą (m3) malkų, arba kitaip – kietmetrį (ktm) medienos. Tai ypač svarbu žinant, kad malkos parduodamos ir perkamos tūriniais vienetais, o ne kilogramais ir tonomis.
Kietųjų lapuočių malkos:
Ąžuolas, Uosis, Guoba, Vinkšna, Klevas, Skroblas
Be jokios abejonės tai pačios kaitriausios malkos. Šios malkos nepamainomos centriniams, ypač didesnio galingumo užkraunamiems katilams, tačiau jomis nerekomenduojama kūrenti molinių ir koklinių krosnių, nes dėl per aukštos degimo temperatūros gali sutrūkinėti kokliai ar pati krosnis. Kūrenant šiomis malkomis nereikia taip dažnai užkrauti pakūros.
Šios malkos sunkiai skyla (išskyrus uosį), ilgai džiūsta, sunkios net ir išdžiūvę. Jos dega net ir žalios, tačiau patariama kūrenti tik sausomis, nes visos malkos, o ypač ąžuolinės turi nemažai dervų. Degant šlapioms malkoms dervos kartu su suodžiais apkimba katilo sieneles ir ėsdina metalą, dėl ko katilo tarnavimo laikas gali sutrumpėti kelis kartus. Taip pat teks dažnai valyti kaminą.
Paruoštas malkas sausoje, gerai vėdinamoje malkinėje galima be nuostolių laikyti labai ilgai: uosį, skroblą 3 – 4 metus, o kitas ir dar ilgiau, nes kietųjų lapuočių mediena atspari puviniams. Sausas uosines malkas kartais užpuola kinivarpos, kurios labai didelės žalos malkoms nepadaro, neskaitant to nepatogumo, kad malkose atsiranda kinivarpų susmulkintos medienos – medžio miltų, kurie byrėdami šiukšlina.
Beržas, Juodalksnis
Nuo senų laikų beržinės malkos – vienos iš populiariausių malkų Lietuvoje. Taip pat labai mėgiamos ir juodalksninės, o nedidelėms molio ar koklinėms krosnims kūrenti ir lazdyno malkos. Beržo ir lazdyno malkos labai kaitrios, tiesa lazdyno malkos būna gan plonos, o beržo tošis ir pati mediena turi daug dervų, dėl to beržinės malkos turėtų būti kūrenamos tik gerai išdžiovintos. Juodalksninės malkos šių trūkumų neturi, bet jų kaloringumas šiek tiek mažesnis.
Iš lazdyno pagamintą medžio anglį senovėje naudodavo dūminio parako gamybai.
Ir beržinės ir juodalksninės malkos labai gerai skyla, o lazdyno dažniausiai ir visai skaldyti neprireikia. Visos šios malkos suskaldytos greitai džiūsta, tačiau, kol nėra sausos, greit pūva, todėl net ir plonesnes reikėtų perskelti, kad jos greičiau džiūtų. Džiovinti reikėtų gerai vėdinant. Puviniui ardant medieną labai smarkiai mažėja malkų kaloringumas.
Ypač sunki ir tanki yra senų ruplėtų beržų priekelminės dalies mediena, o jei sunki, vadinasi ir kaitri. Tik viena bėda – šios beržo dalies kaladės baisiai sunkiai skyla. Mediena šioje vietoje būna plaušuota ir susisukusi.
Baltalksnis (Alksnis), Drebulė, Liepa, Tuopa, Ieva
Visos šios malkos dėl mažesnio kaloringumo priskiriamos III kaitrumo grupei, tačiau ir šios malkos yra gan populiarios, nes yra pigesnės ir turi kitų gerų savybių. Visos šios malkos labai lengvai skaldomos, išdžiūvę yra lengvos nešioti, turi mažai dervų. Baltalksninės ir liepinės malkos yra neatsparios pūvimui, todėl jas sandėliuoti reikia tik gerai vėdinamoje stoginėje. Išdžiovintos drebulinės malkos puviniui yra gan atsparios.
Jei malkinės stogas prakiuręs ir pro plyšį bėga lietaus vanduo, tai net per vieną vasarą toje vietoje baltalksninėse malkose gali įsiveisti puvinys. Šių malkų neverta laikyti ilgiau kaip du metus nes vėliau mažėja jų kaloringumas dėl saveikos su ore esančia drėgme.
Drebulė yra kaminų valytoja. Vienas iš nedaugėlio būdų kaip saugiai ir patikimai išdeginti susikaupusius suodžius ir dervas, tai sukūrenti pilną pakūra sausų drebulinių malkų, esant pilnai krosnies traukai. Drebulinės malkos šį darbą atlieka bene geriausiai. Bent jau žymiai geriau už pirktinius miltelius.