Malkos brangs dėl biokuro?
Didėjant biokuro paklausai sparčiai brangsta malkinė mediena, tačiau miškininkai, atsisakydami dalies pelno, kaip ir anksčiau ketina parduoti gyventojams nenukirstą mišką malkoms pasigaminti. Praėjusią savaitę posėdžiavę Lietuvos urėdų valdybos nariai taip pat atkreipė dėmesį į kaimo gyventojų socialines problemas ir rekomendavo valstybinių miškų urėdijoms parduoti malkinei medienai pasigaminti ne mažiau kaip 3 proc. metinės miško kirtimo normos.
Miškuose dirbantis mobilusis smulkintuvas per valandą susmulkina 35 kub. m medienos.
Jurbarko miškų urėdija gyventojams kasmet parduoda 3-4 tūkst. kub. m malkinės medienos, šiek tiek mažiau jos nuperka biudžetinės įstaigos ir įvairios organizacijos. Jau pernai urėdijos darbuotojai pastebėjo, kad medienos pardavimo konkursuose smarkiai padidėjo malkinės medienos paklausa, o tuo pačiu – ir vidutinė jos kaina. Žaliavinės medienos pardavimo taisyklėse nustatyta tvarka neleidžia urėdijoms pigiau parduoti medieną gyventojams nei už ją moka konkursus laimėję didmenininkai.
„Mediena brangsta dėl to, kad Lietuvoje sparčiai vystosi biokuro gamybos sektorius – smulkinta mediena kūrenamos Tauragės, Raseinių, Šilutės ir daugelio kitų Lietuvos miestų katilinės, šių miestų gyventojai džiaugiasi kur kas mažesnėmis šilumos kainomis nei perkantys mazutu ar dujomis kūrenamų katilinių šilumos energiją. Dėl didėjančios biokuro gamybos medienos pardavimo konkursuose malkinės medienos visada pritrūksta“, – tvirtina Jurbarko miškų urėdas.
Pasak F. Bakio, vidutinė malkinės medienos kaina pastaraisiais metais išaugo nuo 80 iki maždaug 100 Lt už kub. m ir greičiausiai dar kils. Miškininkai mato rezervų ir biokurui gaminti jau parduoda kirtaviečių atliekas. Anksčiau šakas sutvarkyti už simbolinį mokestį būdavo leidžiama kaimų gyventojams, o šiemet Jurbarko miškų urėdija konkurse pardavė 4 tūkst. kub. m šakų, žabų, krūmų ir kitokių kirtaviečių atliekų, o jų kaina pakilo iki 30 Lt už kub. m.
„Ateinančiais metais medienos pardavimo konkursui pasiūlysime dvigubai didesnį kiekį kirtaviečių atliekų ir nė truputėlio neabejojame, kad jos bus nupirktos. Žinoma, pirmiausia išvešime iš ten, kur lengva paimti – pakelės grioviuose, pamiškėse iškirstus krūmus, šakas. Miške, kur sunku privažiuoti, nėra valksnų, esančios atliekos, kol kas nepaklausios, bet netrukus gali prireikti ir jų, o kai atsiras kas perka, bus ir įmonių, norinčių tvarkyti ir parduoti miško kirtimo atliekas”, – įsitikinęs urėdas.
Gyventojai malkas gaminsis pigiau
Jurbarko miškų urėdas F. Bakys garantavo, kad malkų gyventojams nepritrūks, tačiau mokėti 120 Lt ir daugiau už kub. m gali anaiptol ne visi kaimo žmonės. Jiems labai svarbu, kad kaip ir anksčiau galėtų nusipirkti malkinės medienos nenukirstu mišku ir patys pasigaminti malkų.
Ir pernai, ir šiemet Jurbarko miškų urėdija parduos iki 12 tūkst. kub. m nenukirstos malkinės medienos. „Tai nemažas kiekis, iki šiol jo užtekdavo beveik visiems norintiems pasigaminti malkų. Tačiau girininkai jau pastebėjo, kad norinčiųjų įsigyti nenukirstos malkinės medienos atsiranda vis daugiau, taigi padidėjus paklausai ir tokio kiekio gali neužtekti. Norėdami išvengti konfliktų, kurie paprastai atsiranda tuomet, kai ko nors trūksta, ieškome visiems priimtinų sprendimų“, – sakė urėdas F. Bakys.
Pasak Jurbarko miškų urėdo, Vyriausybės patvirtintos nenukirsto miško malkinės medienos kainos labai nedidelės – šiuo metu jos svyruoja nuo 7 iki 24 Lt už kub. m. Didžiąją malkų kainos dalį sudaro medžių nukirtimas, ištraukimas iš miško, išvežimas. „Visa tai kainuoja iki 50 Lt už kub. m. Kol malkų paklausa buvo nedidelė, jos ir nebuvo brangios. Kylant paklausai, kilo ir kainos – dabar jos tokios, kad ne kiekvienas dirbantis ir atlyginimą gaunantis žmogus gali susitaupyti pinigų malkoms įsigyti“, – mano F. Bakys.
Urėdas tvirtina, kad pirkti nenukirstą malkinę medieną apsimoka, nes gyventojai, galintys patys pasigaminti malkų, neskaičiuoja savo darbo kaštų. „Mes tik nerimaujame, kad esant didelei malkų paklausai gali atsirasti norinčiųjų piktnaudžiauti – pirkti iš girininkijų didelį kiekį nenukirstos malkinės medienos, gaminti malkas ir brangiai jas parduoti mieste, taip sudarydami konkurenciją net ir urėdijai“, – nuogąstavo F. Bakys.
Atrama žmogui – valstybinė įmonė
Galimybę pigiai įsigyti nenukirstos malkinės medienos ir patiems pasigaminti malkų urėdas vadina socialine parama kaimo gyventojams.
„Gal kai kas mano, kad urėdija, o tuo pačiu ir valstybė dėl to patiria nuostolių – negauna dalies pelno, kuris būtų garantuotas brangiai pardavus malkas. Privati įmonė to jokiu būdu nedarytų, tačiau valstybiškai žiūrint ne viskas vertinama pelnu. Valstybinė įmonė būtinai turi matyti žmonių poreikius, būti tam tikra atrama mažiau pasiturintiems kaimų gyventojams“, – įsitikinęs urėdas F. Bakys.
Dėl tos pačios priežasties urėdijos rūpinasi miško keliais, miškuose įrengia poilsiavietes, o prie kelių – poilsio aikšteles, renka miškuose šiukšles, saugo juos nuo gaisrų. Visa tai irgi kainuoja nepigiai, tačiau yra labai reikalinga. Be urėdijų pagalbos neišsiverstų pamiškėse gyvenantys žmonės, netvarkomose ir neprižiūrimose poilsiavietėse niekas nenorėtų sustoti pailsėti, miškas nežavėtų savo grožiu ir ramybe.
Be to, urėdijos, savivaldybėms prašant, suteikia galimybę pigiau įsigyti nenukirsto miško medienos nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams. „Padegėliams ir nuo kitų stichinių nelaimių nukentėjusiems gyventojams skiriamos medienos nenukirstu mišku kainą sumažiname iki 50 proc. Ši paramos rūšis labai populiari, o žmonės džiaugiasi, galėdami pigiau nusipirkti statybinės medienos“, – įsitikinęs F. Bakys.
Todėl klausydamiesi, kaip Laisvosios rinkos instituto ekspertai tikina, kad valstybinės įmonės privalo kur kas didesnę dalį pelno atiduoti į valstybės biudžetą, urėdijų darbuotojai jaučiasi nesuprasti. Dalį to, kas galėtų tapti penu miškininkai tiesiogiai atiduoda visuomenei ir taip tenkina viešąjį interesą.
Kur rūksta kaminas – reikia malkų
Į Lietuvos urėdų tarybą ir valdybą išrinktas Jurbarko miškų urėdas F. Bakys įsitikinęs, kad rekomendacija parduoti ne mažiau kaip 3 proc. metinės kirtimo normos nenukirstu mišku malkinei medienai gaminti – tik minimalus kiekis.
„Mūsų urėdija kerta daug medienos, todėl mes tam skiriame apie 10 proc. suplanuotų kirtimų, o reikėtų gal net ir dar daugiau. Kai kurios girininkijos, turinčios nedaug miškų, medienos pritrūksta“, – sakė F. Bakys. Viena iš tokių nenukirstos malkinės medienos nuolat pritrūkstančių girininkijų – Panemunės girininkija. Raudonė, Stakiai, Pauliai, Pilies kaimas, Skirsnemunė – visur rūksta kaminai, taigi ir malkų žmonėms reikia daug.
Girininkas Antanas Kamaitis šiemet jau pardavė 1260 kub. m nenukirstos malkinės medienos. „Bet jau ir vėl turiu nemažą sąrašą norinčiųjų pasigaminti malkų. Tikiuosi, kad šiemet dar galėsime parduoti 400 kub. metrų“, – sakė A. Kamaitis.
Su savo pavaduotoju Edmundu Petrausku girininkas A. Kamaitis jau renka kirtimus malkinei medienai – vėlus ruduo, kai visi laukų darbai baigiasi, ir žiema – patogiausias laikas ruošti malkas. Per vasarą išdžiūvusios, jos tampa dvigubai kaitresnės.
Kad mediena dabar brangi ir jos reikia daug, nesunku įsitikinti. Šią savaitę girininkijoje dirbęs UAB „Kietasis biokuras“ mobilusis smulkintuvas per valandą susmulkindavo maždaug 35 kub. m medienos. Bene tiek telpa į autovežį, smulkintą medieną vežantį į Šilutės miesto katilinę. Kol nėra šalčių, per dieną joje sukūrenama apie 140 kub. m smulkintos medienos.
Žiūrėdamas, kaip akimirksniu malkiniai rąstai tampa skiedromis, Panemunės girininkas A. Kamaitis pasidžiaugė, kad kietam biokurui ruošti tinka ir pakelės griovyje iškirsti karklai, ir šiek tiek išpuvę malkinės medienos rąstai. „Tokių malkų vietiniai gyventojai tikrai nenorėtų pirkti“, – įsitikinęs girininkas.
Panemunės girininkijos darbuotojai mano, kad biokuro paklausa privers ir kaimo gyventojus labiau vertinti galimybę įsigyti nenukirstos malkinės medienos. Dabar įsigydami 20 kub. m nenukirstos malkinės medienos ir mokėdami už ją tik 200–300 Lt, ne visi kaimo gyventojai supranta, kokią paramą gauna iš valstybinės įmonės.
Parduodami nenukirstą malkinę medieną nuo ateinančių metų urėdijos vadovai ketina prašyti seniūnų pagalbos – kas kitas, jei ne jie, esantys arčiausiai kaimo gyventojų, žino, kam labiausiai reikia valstybės paramos.
Nors nauja nenukirstos malkinės medienos įsigijimo tvarka dar neparengta, Jurbarko miškų urėdas linkęs sutikti, kad kai kurių apribojimų reikia. „Norėtume, kad malkų pigiau įsigytų pirmiausia tie, kurie neturi miško ir yra labiau socialiai pažeidžiami“, – sakė Jurbarko miškų urėdas F. Bakys.
Daiva BARTKIENĖ
Jurbarkosviesa.lt Plačiau
Malkų kaina gali kristi
Autonomiškai savo būstus šildantys žmonės pajuto, kad malkų kaina šiuo metu yra pakilusi. Pardavėjai teisinasi – viskas brangsta, tai ir malkos ne išimtis. Urėdai tvirtina, kad tai tik malkų pardavėjų reklaminis triukas, siekiant didesnio uždarbio. Nuo birželio mėnesio malkos greičiau pigs nei brangs.
“Šiauliai plius” sulaukė skaitytojų skambučių, kurie klausė, kodėl brangsta malkos? Piktinamasi, kad visa mediena išvežama į užsienį, o lieka tik skiedros ir europietiškos kainos.
Už malkų kubinį metrą žmonės moka nuo 100 iki 130 litų, priklausomai nuo medienos. Artėjant vasarai parduodama mažiau malkų, todėl kartais tikimasi išlošti pakėlus kainą. Teoriškai, eiliniai gyventojai už malkas turėtų mokėti 5 proc. didesnę kainą nei didmeninė kaina.
Pardavėjai dažnai piktnaudžiauja ne tik kaina, bet ir malkų kiekiu. Išverčia ant kiemo priekabą ir pasako: “Čia penki kubai. Iš jūsų 600 litų. Čia jau su nuolaida”.
Minkštųjų lapuočių malkų kubinis metras dabar kainuoja 100 – 120 litų. Kietųjų lapuočių – dešimčia litų daugiau. Spygliuočių malkos – 105 – 120 litų.
Šiaulių miškų urėdas Stasys Pališkis ramina, kad dabar malkos nei pinga, nei brangsta. Kainų svyravimas paremtas tik prekeivių manipuliacijomis ir išradingumu.
Biokuras pasufleruos malkų kainą
Miškininkai savo gyvenimą matuoja pusmečiais. Dabartinis pusmetis baigsis birželio mėnesį. Tuomet bus skelbiami viešųjų pirkimų konkursai dėl biokuro pirkimo. Prie biokuro kainos bus priderintos ir malkų kainos.
Urėdas S. Pališkis prognozuoja, kad malkos pigs, nes dabar ne kūrenimo sezonas. Nusistovės mažesnės biokuro kainos. Pagal jas savo produkcijos vertę derins ir plokščių gamintojai. Prieš žiemą kainos neabejotinai šoktels.
Šiuo metu biokuras Lietuvoje kainuoja perpus pigiau nei dujos – apie 590 litų už toną. Tačiau jis užima tik 19 proc. visos šalies energijos išteklių. ES esame įsipareigoję iki 2020 metų padidinti šį rodiklį iki 23 proc. Politiniuose sluoksniuose vis dažniau prabylama, kad biokuro rinka neskaidri ir gali būti dirbtinai keliama kaina.
Artėjant birželiui šalies šilumos tiekėjai vienijasi prieš biokuro gamintojus, kurie pretenduoja pirkti vertingą medieną lygiomis teisėmis kaip ir medieną perdirbančios įmonės. Akcentuojama, kad biokuro katilinėse turi būti deginamos medienos atliekos, kelmai ir šiaudai, o ne brangūs vertingi rąstai.
Panašu, kad medienos perdirbėjai ir biokuro gamintojai siekia nesąžiningais keliais pasiekti ES rekomenduojamas normas. Jei būtų pritarta biokuro gamintojų siekiams, vartotojams šiluma tik pabrangtų.
Popiermedis valdo rinką
Anksčiau malkų pardavėjams konkurenciją sudarydavo akmens anglies ir durpių briketų prekeiviai. S. Pališkis sako, kad nebėra kuro kontorų, kurios centralizuotai tiektų šį kurą. Kai kurios firmos skelbia pristatančios į namus durpių briketus iš Baltarusijos.
Šiuo metu medienos rąstų kaina mažai svyruoja, išskyrus ąžuolą ir uosį. Ąžuolinių rąstų kubinis metras gali kainuoti nuo 200 iki 740 litų. Uosiniai – nuo 120 iki 320 litų. Pušies ir eglės rąstų kaina svyruoja apie 200 litų.
Urėdas S. Pališkis tvirtina, kad šalyje kone visą medienos rinką reguliuoja popiermedis. Lietuvoje popiermedžio niekas neperdirba, todėl visas jis eksportuojamas. Mūsų miškininkams kartais malkas verta parduoti kaip popiermedį.
Dabar eglės ir pušies popiermedžio kaina svyruoja nuo 145 iki 165 litų už kubinį metrą. Nežymiai brangesnis beržo popiermedis. Drebulės ir kitų lapuočių- 95-115 litų.
Urėdas prieštarauja tiems, kurie kaltina šalį medienos išvežimu į užsienį. Įstatymai draudžia savavališkai riboti prekybą tarp ES šalių: “Anksčiau žmonės labai mėgo beržines malkas. Nenuostabu, jei tokios malkos būdavo gerokai brangesnės, nes beržo popiermedį švedai supirkdavo brangiau”, – paaiškino S. Pališkis.
Natūralu, jei Švedijos celiuliozės fabrikai stabdo veiklą, popiermedžio kainų grafikai sminga žemyn. Tuomet visa mediena šalyje gerokai atpinga. Finansiškai nukenčia ne tik privačių miškų eksploatuotojai, bet ir urėdijos.
Miškininkų pagundos
Miškavežio vairuotojas Antanas, dirbantis privačioje miškų kompanijoje, prisipažino žinantis visus miškų žvyrkelius nuo Dzūkijos iki Klaipėdos. Kodėl? Todėl, kad tik apsukrus gali išvengti transporto policijos: “Geriau sumokėti baudą, nei važiuoti pustušte priekaba. Kartais pavyksta išsisukti ir su kyšiais. Jei pagauna, pasiūlai pinigų, tačiau tik vieną kartą, nes pakartotinai išsižiojus apie kyšį, uždės antrankius.”
Urėdas S. Pališkis tikina, kad mediena besiverčiantys verslininkai yra suinteresuoti vežti pilnai pakrautus miškavežius. Skandinaviški vilkikai pritaikyti vežti žymiai daugiau nei Lietuvoje leistiną 40 tonų krovinį. Urėdas įsitikinęs, kad sunkesnis krovinys negadina kelio, o esanti miško vežėjams nepalanki situacija tiesiog kažkam naudinga.
Urėdas paskaičiavo, kad nukirsti ir iš miško išvežti kubą medienos kainuoja apie 42-44 litus. Dar tiek pat – nuvežti į Klaipėdą ar kitą supirkimo vietą. “Pagunda vežti daugiau nei leista – didžiulė”, – teigia S. Pališkis.
Urėdas pripažįsta, kad nemažai yra ir miško vagysčių, tačiau jos labiau paplitusios privačiuose miškuose. Daugiausiai medienos pavagiama po stiprių vėjų, kai miške daug išverstų medžių. Privačių miškų savininkai dažnai net nepamato, kad jų turtas buvo paslapčia išgabentas. Paskutinis medžius verčiantis vėjas užfiksuotas praėjusį rugpjūtį.
Siauliaiplius.lt Plačiau
Malkų kainas muša nelegalai
Vos spėjantys tenkinti išaugusią malkų paklausą verslininkai prakalbo apie per mažas jų kainas, todėl žada 5–10 proc. branginti produkciją. Besibaigiantis malkų ruošimo sezonas varo į neviltį aplinkosaugininkus ir darbo saugos inspektorius. Didėjant malkų paklausai privačiuose ir valstybiniusoe miškuose vis dažniau aptinkama nelegalių darbininkų. Besivaikydami šlamančių, verslininkai vis dažniau verčia žmones dirbti rizikuojant gyvybe.
Per inspektorių reidą – baudos ir įspėjimai
Iki malkų ruošimo sezono pabaigos liko maždaug mėnuo. Artėjant jo pabaigai verslininkai teigia, kad jau po kelių mėnesių malkos pabrangs 5–10 proc., nes šis kuras, vis labiau kylant dujų kainai, tampa tikru išsigelbėjimu gyventojams.
Malkų paklausa šį šildymo sezoną kaip niekada buvo didelė. Miško ruošos darbuose Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pareigūnai užfiksavo nemažai pažeidimų. Vien per vasario 6–29 d. surengtą reidą VDI inspektoriai patikrino per 140 kirtaviečių ir per 70 iš jų užfiksavo darbuotojų saugos bei sveikatos pažeidimų. Darbo inspektoriai pažeidėjams surašė 12 protokolų, reikalaudami pašalinti trūkumus. „Dviejų įmonių vadovams skirta per 3 500 Lt baudų“, – pabrėžė VDI vadovas Vilius Mačiulaitis. Inspektoriai kirtavietėse aptiko net 14 nelegaliai dirbusių asmenų. „Kontrolės akcija buvo veiksminga. Kirtavietės – vienos pavojingiausių darbo vietų. Jose sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų (skaičiuojant 100 tūkstančių darbuotojų) skaičius 9 kartus viršija šalies vidurkį“, – pasakojo V.Mačiulaitis. Dažniausiai darbuotojai dirbo neinstruktuoti, darbams vadovavo nepaskirti ir neapmokyti pavojingų darbų vadovai. Taip pat nebuvo aiškiai pažymėtos kertamos biržės ribos, kurias turi žinoti ten dirbantys žmonės. Nemažai medkirčių pavojingai pakrypusių medžių paunksnėje dirbo be šalmų, pirštinių, specialios avalynės. Vien dėl panašių dalykų 2011 m. kirtavietėse įvyko 18 nelaimingų atsitikimų, 7 iš jų pripažinti sunkiais.
Grobia ir iš valstybinių miškų
Kaip miško savininkai laikosi aplinkosaugos reikalavimų, nuo šių metų pradžios kontroliuoja Valstybinė miškų tarnyba, perėmusi šias funkcijas iš regionų aplinkos apsaugos departamentų. Būtent jų, taip pat miškų urėdijų, nacionalinių parkų ir rezervatų pareigūnai per 2011 m. nustatė net 527 neteisėtus miško kirtimo atvejus. Tuomet netesėtai buvo iškirsta beveik 8,5 tūkst. kubinių metrų medienos. Tiesa, tai – 14 proc. mažiau nei 2010 m., informuoja Valstybinė miškų tarnyba. Maždaug trečdalis neteisėtų kirtimų įvykdyta valstybiniuose miškuose, iš jų pagrobta beveik 700 kub. metrų medienos.
Už neteisėtus miško kirtimus ir kitus Miškų įstatymo pažeidimus inspektoriai nubaudė 1 500 asmenų (iš jų privačiuose miškuose – 1 125). Jiems paskirta baudų už 387 tūkst. Lt, o išieškota – už 375 tūkst. Lt. „Pabrėžtina, kad retas miško savininkas pats vykdo kirtimus savo miško valdoje, dažniausiai biržių atrėžimo, kirtimų dokumentacijos parengimo, miško kirtimo darbams samdomi asmenys ar įmonės“, – teigė Aplinkos ministerijos atstovė Raimonda Karnackaitė.
Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir taisyklėmis, mišką kirsti malkoms leidžiama ištisus metus, bet tik iki 3 kubinių metrų iš hektaro ir ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš visos valdos. Aplinkos ministerija patikslina, kad kitokie kirtimai ribojami ar net draudžiami, todėl prieš pradedant darbus tikslinga pasitarti su girininkijos darbuotoju.
Pasiekta žemiausia riba
Miško savininkų kooperatyvo „Aukštaitijos šilas“ direktorius Saulius Tirevičius „Valstiečių laikraščiui“ aiškino, kad ne miško savininkai kalti dėl nelegalaus darbo ir dėl neteisėtų kirtimų. „99 proc. visų kirtimų atlieka miško ruošos ir tvarkymo įmonės, o ne miško savininkai. Tie laikai, kai patys savininkai tampydavo rąstus iš miškų, seniai praėjo“, – tikino jis. Jo teigimu, savininkams pernelyg brangiai kainuotų nusipirkti ir išlaikyti miško tvarkymo techniką. „Miško savininkai nebent ruošia malkas sau, bet kad jas ruoštų masiškai, to tikrai nepasakyčiau“, – sakė S.Tirevičius. Kalbėdamas apie paskutines rinkos tedencijas, kooperatyvo vadovas neabejojo, kad artimiausiais mėnesiais malkos turėtų brangti.
„Grigiškių popieriaus fabrikas medieną perka po 87 Lt už kubinį metrą, tai kaip malkos nebrangs, jei jau dabar nebeapsimoka jų pardavinėti? Mes net planuojame apskritai stabdyti malkų gamybą“, – sakė S.Tirevičius. Kirtimo ir traukimo iš miško kaina – apie 45 Lt už kubinį metrą. Medienos transportavimas – 20–25 Lt. Todėl, S.Tirevičiaus žodžiais, „uždirbti nori ir tie, kas viską organizuoja, pasilikdami sau apie 15 Lt nuo kubinio metro“. „Malkos dabar kainuoja nebrangiai, todėl neabejoju, kad artimiausiu metu jos brangs“, – įsitikinęs jis.
Skirtingi tiekėjų požiūriai
UAB „Vizon“ – viena iš įmonių, ruošiančių miškuose malkas ir turinčių savo miško kirtėjų brigadas. „Bent jau mes dirbame legaliai, todėl jokių problemų su darbo inspektoriais neturėjome“, – teigė UAB „Vizon“ direktorius Gediminas Sakalauskas. Jis taip pat patvirtino, kad malkų kaina ateityje tik kils. „Viską diktuoja rinka ir jei gyventojai atsisakys dujinio šildymo, suprantama, kad malkų paklausa išaugs. Be to, kyla degalų kainos, maistas irgi brangsta, todėl nežinau, kodėl neturėtų brangti malkos?“ – retoriškai klausė G.Sakalauskas.
Paklaustas, kada maždaug prasidės malkų brangymetis, pašnekovas teigė, kad tai greičiausiai įvyks kitais metais. „Šiemet malkos gal ir nebrangs, bet kitais metais jų kaina šiek tiek tikrai padidės“, – teigė UAB „Vizon“ vadovas G. Sakalauskas. Klaipėdos rajono UAB „Malkos kurui“ vadovas Dalius Zambrinas mano, kad malkos brangs ne todėl, kad kyla degalų kainos. „Malkos brangs dėl kitų priežasčių. Šildymo sezonas baigiasi, todėl maždaug po mėnesio baigsis sutarčių su pirkėjais terminas ir bus pasirašomos naujos sutartys naujam sezonui. Būtent todėl kils kainos“, – sakė D.Zambrinas. Jis taip pat pabrėžė, kad su legaliai veikiančiomis malkų tiekimo įmonėmis konkuruoja nelegalūs miško kirtėjai. „Pastarieji ne tik numuša kainą (maždaug 10–15 Lt už kubinį metrą), bet ir kerta tokį mišką, kokio pagal visus reikalavimus negalima kirsti“, – tikino UAB „Malkos kurui“ direktorius D.Zambrinas.
Baudė ir už pažeidimus valstybiniuose miškuose
Generalinio miškų urėdo pavaduotojo Gintaro Visalgos teigimu, valstybės kontroliuojamų miško urėdijų valdose Valstybinės darbo inspekcijos ir aplinkosaugos pareigūnai jokių pažeidimų nerado. Tačiau Aplinkos ministerijos atstovė R.Karnackaitė minėjo, kad už miško naudojimo ir kitus pažeidimus miškų urėdijose inspektoriai net 181 asmeniui skyrė baudų už 27,7 tūkst. Lt. „Už neteisėtus kirtimus valstybiniuose miškuose administracine tvarka nubausta 200 asmenų (71,3 tūkst. Lt), o administracinių įspėjimų valstybiniuose miškuose skirta 15 asmenų“, – patikslino ji.
Vis dėlto akivaizdu, kad didžiausios problemos – ne valstybiniuose, o privačiuose miškuose.
„Per pirmuosius du šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu, net 10 kartų išaugo nustatytų nelegalių darbuotojų miškininkystės ir medienos ruošos įmonėse skaičius, – teigė VDI atstovė Gabrielė Banaitytė. – Net 18 ūkio subjektų aptiktas 41 nelegalus darbuotojas.“
Privatūs miškai sudaro apie 800 tūkst. hektarų, arba 40 proc. visų Lietuvos miškų.
Miškininkystės įmonėse dirba apie 7 700 darbuotojų.
Be kita ko, valstybė yra užsibrėžusi biokuro gamybą Lietuvoje padidinti 6 kartus, todėl tikėtina, kad įvairių pažeidimų miškotvarkos darbuose tik daugės, o augant malkų paklausai, jos iš tiesų gali brangti.
Ekonomika.lt Plačiau